Kadanors susimąstėte, kas būtų, jeigu kas rytą atsikėlę mes savo dieną praleistume taip, kaip nulemtų aplinkybės? Tarkim, atsikeli ryte ir pamatai, kad lauke lyja. Nuotaika sugenda (bent jau man tai nuolat), apima snaudulys, norisi tiesiog grįžti atgal į šiltą patalą ir pratęsti jaukų sapną apie vasaros atostogas. Jeigu paklustume aplinkybėms – taip ir padarytume. Vadovas skambintų visais įmanomais telefonais ir atakuotų feisbuką, nes nepasirodžiau darbe. Bet man susidarė tokios aplinkybės ir nusprendžiau šiandien niekur neit. Smagu, ar ne? Pavalgyčiau pusšyčius, paskaityčiau gerą knygą, nebūtų jokio streso. Tačiau, deja, esu padaras su sąžine, ir taip nepasielgčiau, neleisčiau aplinkybėms užkirsti kelio atvykti į darbą, net vėluoti labai nemėgstu. Bet kai pagalvoju, kai nuolat neatlieku fakultete užduodamų darbų laiku, nepakabinu naujų užuolaidų ar neperskaitau knygos iš bibliotekos, kurią prieš 2 mėnesius parsinešiau (ir jau turiu skolos bibliotekai), pradedu manyti, kad vis dėlto aš pasiduodu aplinkybėms. Kažkas kitas, tik ne aš valdo mano gyvenimą ir aš tą pati sau leidžiu.
Visi žino tą jausmą, kai tiesiog nesinori nieko daryti. Nors dauguma užduočių, kurias gauname iš darbovietės, mokymo įstaigų ar tiesiog paprasti pažadai turi terminus, yra nemaža dalis žmonių (tarp kurių esu ir aš), kurie puikiai džiaugsis tuo, kad, pavyzdžiui, iki projekto pristatymo dėstytojai liko dar mėnuo laiko. Mėnuo, visas kalendorinis mėnuo, tai net 30-31 diena, kupina atidėliojimo, kai kasdien sau leidžiame pasakyti ne, nes žinome, kad LAIKO DAR YRA. Cha! To laiko visada atrodo labai daug, bet praeina 29 dienos, ir pasidaro ankšta mintyse, nes iki darbo pristatymo lieka 1-2 dienos, ir kaip tyčia atsiranda kitų planų: vakarienė, pažadėti susitikimai su draugais, kiti terminai, iki kurių pabaigos liko diena ar tiesiog noras išsimiegoti po ilgos darbo dienos. Metai iš metų mane kankina klausimas, kaip priversti asmenį mėnesio pradžioje pajusti tą atsakomybės jausmą, kurį mato mėnesio pabaigos žmogus. Nejaugi niekas iš tokių atidėliotojų nepavargsta nuo nuolatinio streso? Mane nuolat apima nedidelis šokas, kai atsiverčiu savo kalendorių ir pamatau, kad mane spaudžia terminas. Esu dar pakankamai jauna, bet bemieges naktis noriu pataupyt, kai turėsiu vaikų, nes tuomet negalėsiu pasakyti „ne“.
Žinau, kad čia jau ne pirmas mano šauksmas apie tai, kad savo laiką reikia išmokti valdyti, tačiau dabar suprantu, kad tobulumas yra tiesiog įprotis, ne savybė. Noriu sau mesti iššūkį, kad per ateinantį mėnesį, per 31 gruodžio dieną aš sugebėsiu išpildyti tai, ko iš savęs reikalauju tikriausiai visus 24 savo gyvenimo metus – suteikti sau ramybę. Labai tikiuosi, kad tie asmenys, kurie skaito šį straipsnį puikiai supranta, kokioje aš situacijoje, ir jaučia tą patį. Galbūt šį iššūkį atliksiu ne viena? Tikrai būtų smagu sulaukti reakcijų šiuo klausimų, galbūt kažkas tikrai sutramdys savo laiką ir sugebės pažaboti jį taip, kad 24 valandos per dieną atrodytų labai daug.
Taigi, šiam iššūkiui reikės: popieriaus, rašymo priemonės, lentos ant sienos (neturiu omeny tokios, ant kurios rašydavom mokykloje), aš naudoju kamštinę, bet planuoju ateity įsigyti magnetinę, taip daug patogiau susirašyti savaitės planus. Taip pat reikalingi daiktai: darbo kalendorius (turi jums laaaabai patikti, būti patogus ir mielas, kitaip ilgai netempsit su šiuo iššūkiu, viskas erzins), žadintuvas telefone, programėlė telefone (pasirinktinai), arba kompiuteryje (jei nėra patogus darbo kalendorius), gera nuotaika ir noras pasikeisti. (Idėja pasiskolinta iš 120proc. blogo, lenkiu galvą prieš Ivetą, kuri ištobulino šią technologiją ir dabar ramiai gyvena).
Pagrindiniai žingsniai:
1) Sekmadienį ant popieriaus lapo susirašome visus per ateinančią savaitę reikalingus atlikti darbus. Jeigu yra darbų, kuriuos reiks atlikti per 2 savaites – dar geriau – išskaidome į kelis smulkesnius darbus ir padaliname, kad iki termino pabaigos būtų darbas atliktas. Į darbų sąrašą turi įeiti visi reikalingi darbai, viskas, ką žadate atlikti per savaitę. Jeigu jaučiate, kad sunku sugalvoti daug darbų – nepersistenkit, nes pirmą kartą laikantis griežtos dienotvarkės tikrai būna sunku, aš kartą tikrai mečiau šitą reikalą, nes per daug darbų sau paskyriau, tad geriau mažiau, bet dažniau, nei apkrauti save kasdien po 10 darbų.
2) surašius visus darbus, prie kiekvieno pasirinktinai parašome po raidę : A- jei darbas svarbus, ir turi būti atliktas skubiai, B- jei darbas turi būti atliktas, bet nėra didelės skubos/svarbos, arba C- jei darbas yra labiau kaip pramoga ar nėra labai svarbus ir jį galima atlikti vėliau. Taip sugrupavus darbus išskirstome juos į 3 stulpelius pagal raides.
4) Iš A stulpelio visus darbus surašome į kalendorių pagal dienas. Jei kuris nors A darbas yra gana didelis – skaidome į mažesnius darbelius ir padaliname taip, kad per šią savaitę būtų pabaigtas. Taigi, iš pradžių surašome kasdien po A darbą, tada pagal situaciją žiūrime, kad turėsime jėgų ir laiko įterpti B darbą, ir tik tada, jei bus laiko – sutalpiname C darbus. Vualia! Turite dienotvarkę, belieka tik pagal ją dirbti.
5) Kad tikslai visad būtų prieš akis ir nuolat įkyriai ragintų imtis darbo, pasikabiname savaitės dienotvarkę ant lapo tiesiai ant lentos, kuri būtų prieš mus ant sienos, šalia darbo stalo, ir visada matytume, kas šią savaitę laukia.
6) Jeigu labiau mėgstate elektroninį variantą darbams surašyti – rekomenduoju Google Calendar, taip pat labai padeda imtis darbo programa kompiuteryje Time Doctor, ypač, jeigu mėgstate nuklysti į Facebook’ą ar nuolat tikrinti savo elektroninį paštą. Ekrane iš Time Doctor nuolat pasirodo pranešimas, klausiantis ar dirbate, tai tikrai „mina“ ant sažinės, ir ragina greičiau atlikti darbą. Telefone padeda Wunderlist – paprastai surašyti darbai, kuriuos smagu sužymėti varnelėmis, kai atliekame.
7) Apdovanokite save už atliktą darbą. Atlikus darbą tikrai smagu užbraukti jį savo darbo kalendoriuje, pažymėti teigiama žalia spalva ar varnele. O kai atliekte visus savaitei paskirtus darbus – nueikite kur nors kavos, ledų ar kitaip sau atsidėkokite už tai, kad „perlipote save“, nes po sunkios savaitės kartais norisi save kažkaip paguosti, o po tokio darbo ne visi žmonės suvokia, ką tai reiškia kai kuriems – tiesiog viską atlikti laiku. Bet jūs pamatysite, koks tai nuostabus jausmas, ir norėsite tai pakartoti.
Šio planavimo principo laikausi jau savaitę ir tikiuosi, kad ir gruodžio mėnuo bus sėkmingas. Rimtai iššūkio laikysiuosi gruodį, nes lapkritį mano dienotvarkė tikrai nebus pavyzdinė – darbų mažai, kai kuriuos tikrai galiu atlikti neskaidydama, tad didelio rezultato nepamatysiu. Tikiuosi, kad ne aš viena imsiuosi šio iššūkio, ir kad šis spyris bus ne tik man į užpakalį 
Linkėjimai visiems, kieno dažniausiai naudojamas žodis yra „vėliau“, nes tik jūs puikiai suprantate, kaip greitai tai gali pavirsti į „vėluoju“ arba „per vėlu“. Sėkmės ir gero vakaro.
Pasiryžusi keistis,
Lina
